Pyktis yra viena iš dešimties pagrindinių emocijų, būdinga visiems žmoniems vienodai. Asmuo priešiškai reaguoja kai trukdoma jo poreikių tenkinimui bei savo tikslų įgyvendinimui. Pyktį gali sukelti labai įvairūs išorės veiksniai: įžeidimas, draudimas, vertimas atlikti tai kas prieštarauja žmogaus norams, nepritarimas, apgaulė, kritika.

Pyktis dažnai susilpnina savikontrolę, bet tuo pačiu asmeniui patiriančiam šią emociją pasireiškia energijos antplūdžiu, sustiprėjusiu pasitikėjimu savo jėgomis, drąsa.

Daugelio klinikinių ir ekspermentinių tyrimų duomenys rodo, kad nesugebėjimas reikšti natūraliai kylantį pyktį sunkina bendravimą, iškreipia tikrovės suvokimą ir gali sukelti psichosomatinių sutrikimų.¹

Dailės terapijos procese žmonės įvairiai vaizduoja pyktį, jo suvokimas ir perkėlimas ant popieriaus padeda lengviau įsisąmoninti bei suvokti šią emociją.

Kalbant apie įvairias emocijas ir jų raišką kiekvienas žmogus turi savitas ir individualias asociacijas su tomis emocijomis. Labiausiai paplitusios metaforos bei simboliai apibūdinantis pykčio proveržius:

  • Vulkanas
  • Eskalatorius
  • Termometras
  • Sprogimas
  • Greitpuodis
  • Knatas/degiklis

 

Pyktis yra viena iš labiausiai visuomenės normas veikianti emocija. Tai reiškia, jog priklausomai nuo kultūros, laikmečio, socialinės padėties bei statuso, amžiaus ar net lyties, pyktį individui gali sukelti skirtingi dalykai. Tačiau yra nemažai visuotinai priimtinų pykčio priežasčių. Daugumai priimtina supykti dėl  „ tiesioginio ar numanomo įžeidimo, neteisingai vykdomo teisingumo, išdavystės, šališkumo, neteisybės, kliūčių, atsirandančių siekiant tikslo, kitų nekompetencijos ar tapus kito žmogaus verbalinės ar fizinės agresijos taikiniu“ ² (Schieman, S. „Handbook about sociology and emotions“).

Viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurių kyla pyktis yra tiesioginiai ar netiesioginiai veiksmai, keliantys grėsmę individo savęs suvokimui, tapatybei ar įvaizdžiui visuomenėje. Tokią grėsmę kelią įžeidimai, menkinantys žmogaus vertę kitų atžvilgiu, valdymas, kuris leidžia suabejoti individo gebėjimais pačiam tvarkyti savo gyvenimą ir priekaištavimas, verčiantis svyruoti pasitikėjimą savimi ir savo veiksmų tikslingumu.

Pykčio įveika

Jėgos naudojimas nėra pati geriausia išeitis norint įveikti pyktį. Nors daugelis psichologų skatina išlaisvinti pykčio energiją, kad ji neužsilaikytų ir nekenktų žmogaus sveikatai, vis dėl to neverta sekti aklai šiuo patarimu. “Tyrinėtojų nuomone, kartais žmonės atkeršyję tiems kurie juos supykdė nurimsta, jei tai nepalieka kaltės ar nerimo jausmų” ³ (David G.Myers “Psichologija”). Tačiau kartais pyktis pagimdo dar didesnį pyktį.

Verta supykus, kuriam laikui atsitraukti nuo situacijos, atvėsti. Galima išeiti pasivaikščioti ir kuriam laikui palikti žmogų, su kuriuo pykstamės, kad galėtumėm atvėsti ir pamąstyti, dėl kokių priežasčių susipykome. Neretai pažvelgus į situaciją iš šalies paaiškėja, kad susipykome dėl smulkmenos. Atsitraukę išvengiame konflikto pagilinimo, neapgalvotų veiksmų ar žodžių.

Vienas geriausių ir efektyviausių pykčio įveikų yra atleidimas. Tai išlaisvina mus iš šios emocijos, nuramina, skatina atsipalaiduoti ir sutvirtina tarpusavio santykius.

Dailės terapijos procesas padeda suvokti pykčio priežastis, jo raišką, kitas lydinčias emocijas ir gilumines priežastis, kurios nėra akivaizdžios įvykus konfliktui. Klientas išmoksta geriau atpažinti ir valdyti savo emocijas, leidžiant jas išreikšti ir reguliuoti, o ne slopinti.

Sukurta saugi erdvė dailės terapijos procese leidžia pažinti ir susitikti su savo jausmais, praeities patyrimais ir pasąmoniniais turiniais, kurie įtakoją jūsų savijautą ir elgseną.

Pykčio nauda

Pyktis nėra vien neigiama, griaunanti emocija turinti blogas pasekmes. Dažnai ši emocija duoda teigiamus pokyčius:

  • Pagerina tarpusavio santykius (tačiau tik tuomet jei ginčas buvo išspręstas mandagiai ir taikiai).
  • Paspartėja kraujotaka, į smegenis priplūsta daugiau kraujo, pagreitėja reakcija, sustiprėja koncentracija.
  • Pyktis leidžia išlieti emocinį “balastą”.
  • Gali suteikti mums energijos atliekant sunkias užduotis.
  • Gali padėti mums jaustis galingais ir kontroliuoti padėtį.
  • Gali suteikti mums žinią, kad kažkas vyksta ne taip kaip tūrėtų.
  • Gali paskatinti siekti užsibrėžtų tikslų.

Dailės terapijos procese saugiai pažįstame savo emocijas, jų kilmę, priežastis ir elgesio modelius,kuriais vadovaujamės esant  įtemptose bei svarbiose mums situacijose. Kūrybinis procesas ir sukurtas vaizdinys sukuria dokumentą, kuriame galime pamatyti kaip mes jaučiames ir kaip tai įtakoja mus. Padeda  pasijusti ramiau ir vėliau mes galime saugiu atstumu išnagrinėti ir apdoroti sunkius savo jausmus bei juos reintegruoti. Tai gali padėti mums tapti labiau pasitikinčiais ir ryžtingesniais valdant konfliktą, o ne jo vengiant. Dailės terapija padeda žmogui „detoksikuoti“ savo neigiamus jausmus ir susibalansuoti emociškai. Tai žymiai pagerina asmens gyvenimo kokybę ir paskatina realius pokyčius jo gyvenime, tarpusavio santykiuose, darbe ir asmenybėje. 

Dailės terapeutė

Olivija Aravičienė

Literatūros sąrašas

 

  1. David G. Mayers, Psichologija, 2000, Poligrafija ir informatika.
  2. Jan.E Stets, J.E. Turner, J.H “Handbook about sociology and emotions”, 2006.
  3. Marian Liebman, Pykčio tvarkymas, tėzių rinkinys, 2014.
  4. Marian Liebman medžiaga iš seminaro ir praktikų įvykusių 2014.11